Trapią tvorą pinučių tarp „vakar" saldinio
Ir geidžiamo alpiai „rytoj"
Per skubėjimą būna sunku įžiūrėti.
Prasidėjo pavasaris ką tik,
Tačiau atbundi apkartėjusioj savo žiemoj
Ir šilti spinduliai bei džiaugsmai pro tave –
Lyg per sulai susemt imtą rėtį...
Kas išjudins gyventi
Po nuospaudom likusias drėgnas aistras,
Kai koriuos anei lašo medaus,
Ten uždžiūvus tulžis lyg degutas juoduoja,
Kai neliko dantų net pyrago minkštimui atkąst,
Kai ten šaknys, kur buvo eikliausios nesopančios kojos?
Ak, tvora. Prasiverši ar ji suturės?
Atsakyt negaliu, nes pati pro akis išbyrėjau.
Dingdama paklusniai atgyvenusi čeža žolė
Ir skeveldras nupusto per tvorą įsliūkinęs vėjas.