– Alio... Jei galima, užbėgsiu pas tave? Trumpam.
Be jokio tikslo. Na, gal dešimčiai minučių.
Nedaug tereikia laiko aplankyt draugams,
O ir šnekos bus... tik mažam kavos puodukui.

Svarbu, patirsiu, lūpos žaidžia šypsena,
Kai tu šypsaisi, aš juk visada žaviuosi.
Tą dešimtį minučių būsi... ne viena,
Aš širdžiai tavo širdimi akomponuosiu.

Šnekos, galbūt, ir nesilies tarsi vanduo,
Bet ir tylos iškalbingumo mums užtenka.
Jei galima, išeinant viltį man įduok,
Kai atsisveikinant, šiltai paspausiu ranką.