Man Senelis Kalėda
Šunį dovanojo –
Baltą baltą kaip kreida,
Su trumputėm kojom.

Ant kėdės jisai nesėda,
Tik ant žemės gulas.
Juokias sesė, sako: „Miega
Ant grindų kepurė.“

Vardą baltą nelauktai
Jam esu sumanius.
Balčius – tinkamas tikrai.
Pavardė – Garbanius.

Pyksta tėtis: „Kokią bėdą
Mums įtaisė per šventes.“
Bara gerąjį Kalėdą,
Bet nemato jis manęs.

Šypsena plačių plačiausia
Tarsi šneka už mane:
Gal, Balčiuk, net prizą gautum –
Būtų „Metų dovana“.