Vis sprendi savo lygtį.
Tą paprastai nepaprastą.
Su tūkstančiu nežinomųjų.
Bandai išsaugot, žmogau, rimtį?
Nepriklausai tai kastai išrinktųjų.
Tų išskirtinių, kur niekad nesuklysta.
Kurių turbūt išvis nėra.
Ramybės išlaikyti nepavyksta.
Kas žingsnis – vis nauja klaida.

Bet jos gi tavo – šitos klaidos.
Lygties su iksų, ygrekų šimtais. 

Sugrot bandysi šviesią
gaidą?
Gyvenimas fantastiškas –
šypsokis, po galais!