Mėlynas kaspinėlis

Prieblandoje nuskęsta žvilgėję langai,
Svirpia žiogas švelnią melodiją.
Ant suolelio prisėdus semiu atsargiai
Sodo šlamesį – vakaro odę.

Kai šešėliai prie kojų lyg šunys suguls
Ir glaustysis, taip vakaras sėlina,
Akmenį ritusi, širdis atilsį jus,
Kaspinėlį naktužei riš mėlyną.
žemaitukė