Kai širdy – negera, aplinkybės bara,
Veidrodin pažvelgus, tark „aš sau – graži!“
Ir nusišypsoki, kaip viena temoki,
Nesvarbu, kad raukšlių pynėmis veši.

Priedainis: 

Ir jau tada, ir jau tada, kol sukasi ši žemė,
Aplenks tave bėda ir ne viena, neramią
Viltį įdegs, svarbu, nepasiduoti laikui,
Žvilgsniu į dangų būk ir siela vaiko.

Kol dar metai alma į pakalnę, pelnom
Šviesų laimės mirksnį mes visi, visi.
Sutverti – gėrėtis, byra lyg pro rėtį
Dienos, paskubėkim glausti širdimi.

Priedainis:

Pam, param, pa, para, – ir dar, – para, rara, –
Dainelė paprasta, bet neša ūpą gerą.
Svarbu, nusišypsoki ir veidrodžiui pamoki,
„Bruožų nekraipyk, aš meilėj – ne naujokė!“