Kai naktis skarelę
Kloja ant laukų,
Mažyliui į sapną
Bristi nejauku.

Sės ant lovos krašto,
Jį – viena supras,
Klosčiusi, raminusi,
Dainuos lopšines.

Natos lyg uogelės
Kol byrės, byrės…
Užsimerkt akelės
Pačios panorės.

Rytmetėlį auštantį
Pasveikins gaidys,
Vaiką meiliai glaus vėl
Motulės širdis.