Nėr tavęs
Užgesai lyg žvakė,
Palikau viena, –
Slogios mintys teka
Gedulo gama,
Kerčios maldą geria, –
Saugok ją, kaip aš
Saugojau. Negera,
Dukrai be tavęs.
Pušis, kauburėlis
Ir gėlė balta –
Liūdesiu sužėlus
Atminties vieta.
Gelsvo smėlio saujoj
Ilsiesi rami...
Koks esi turtingas,
Kol šalia turi.
Ji, tarsi užutekis,
Žiburys, viltis...
Lauks, kur tik bebūtumei,
Pirma vers duris.
Kantrumu sulipdo,
Surenka šukes,
Gėlą užumigdo...
Nėr, Motut, tavęs.