Manęs neverkite, kada užges,
Šviesą ilgai regėję, akys.
Brangieji, negedėkit, kai išves
Mirtis – pradžia į tylą takas.

Kapo duobė nebūna pabaiga,
Vieta – dulke pavirsti kūnui.
Siela – laisva, ji – amžina daiga,
Mes laikini šioj žemėj būnam.

Angelai sielą išveda tenai,
Kur nėra blogio, supa meilė.
Ir jei tu žemėj skausmą pažinai,
Laimės sugrįžusiam negaili.

Artimus čia palikęs, atrandi
Savus tenai, jie pasitinka.
Tik dar viena žvaigždė danguj nakty
Sužibusi jums gero linki.

Jūs ašarų nelaistykit skaudžių,
Juodų skarelių neryšėkit.
Esu laiminga ir sėkmės meldžiu,
„Tegu iš lėto jūsų laikas bėga“.

Širdžių neskaudinkite, metas bus,
Kai angelai atves į glėbį.
Išsiskyrimą lyg plunksnelę pūs,
Išvysite, link jūsų... bėgu.