Gyvenimas sulaužė,
Tarsi duobės dugne
Esu, žinau, nubausit
Ne kartą dar mane.

Prie kirčių aš įpratęs,
Tiek vėtė į šalis,
Girdėjau tai, ko patys
Nepriimat išvis.

Šventadieniniai, puošnūs,
Aš atjautos tikiuos.
Paduokit, ponai, dosnūs,
Lig žemės jums lenkiuos.

Tokia teko dalužė,
Be šilumos namų,
Be tėvo, be motužės
Vargo keliu einu.

Šeimyniniai ir puošnūs,
Gerumo taip tikiuos,
Pabūkit duonai dosnūs,
Jums alkanas lenkiuos.

Atstumtas, baustas, keiktas,
Nes prigimtis – ne ta,
Respublikos „ŠKID“ – vaikas,
Kaltėj – dalios kalte.