Kaukšt, kaukšt, kaukšt... – kaukši kulniukai grindiniu...
Skubrūs žingsneliai seka iš paskos, nesistengia aplenkti, bet ir neatsilieka...
     Kaukšt, kaukšt, kaukšt... Suklūstu – nejaugi? Ne, negali būti...
Bijau atsigręžti, bijau nusivilti, todėl paspartinu savo žingsnius...
     Kaukšėjimas slopsta, tolsta, kol ištirpsta tyloje.
     Tikriausiai pasirodė...