Šulinys ir svirtis
Pabūkim dar, pabūkim ir džiaukimės diena,
Kuri, sukarpius rūką, į mus bėgs tekina. }2
Mylėkim dar, mylėkim ir būkim mylimi.
Užgesti juk suspėsim, apklos užmarštimi. }2
Ir kam mums, mielas, skirtis, jeigu saugiau kartu?
Pražydo ievos, svirti ein šakos nuo žiedų. }2
Priskynus jų, nupinsiu vainiką tau ir sau.
Metus į priekį ginsim. „Brangus“, – kalbėsiu tau. }2
Pabūkim dar, pabūkim ir džiaukimės diena.
Jei duši tu, sudušiu, širdelę gels šalna. }2
Ir kam mums, mielas, skirtis, liūdėti atskirai?
Šulinys kol turi svirtį, jiems poroje – gerai. {2