Draskėsi draskėsi vėjas.
Vakar. 
Priplėšė debesų,
priglamžė – lyg puslapių blizgių
žurnalo „Žmonės”.
Ir blaškosi šįryt
draiskalai spalvoti – 
lyg nuo saulėlydžio nupešti
varnai purpuriniai,
lyg tas užuomarša galudienis patalus
iškrato – 
snaigėmis. 

Išvargo už lango siautėti,
dūgzti eglėj 
vėjo  
generatorius. 
Spinduliai spygliuose
šaiposi.
Nurimo draiskanos po svietą* neršti. 
Žmonės.



*galimas meninio ir publicistinio stiliaus tekstuose.