Netikra saulė netikro lietaus atminimą
džiovina –
kurio vakar nebuvo.
Kaštono žvakės įžūlios
rožiniu vašku nuvarva.

Antai korgis kiauru šaligatviu bobutę
vedžioja.
Atrodo, lyg būtų
teisybė –
tenai, kitoj pusėj išgalvoto lango, 
kuris vis meluoja.

Chirurgas lipdo netikrą
veidą. 
Jau tuoj baigs ir visi apsimes, kad
pavyko apgauti senatvę –
jau čia, šitoj pusėj išgalvoto
lango,
kuris norėtų pradžiugint teisybe, bet
neišmoko.
Net aš
nepatikiu.
Štai toks pavasario 
nerimas – bijau netekt to buvimo, kad ir
netikro.

2022.04

***

Na taip – ir vėl jautriai žalios 
žvakutės 
į dangų mėlyną skaudžiai.
Kaštonas už lango įžūliai
atkutęs,
nesumeluoto pavasario 
meldžia?

Tas pats korgis bobutę vedžioja 
šaligatviu kiauru. 
Kur pernai, tą pačią.
Akys pro langą, pro langą tą patį,
kuris 
vis meluoja.

Tik šiandien gal kiek atžariai,
be baimės prarasti pasaulį
netikrą.
Efemeriškas būvis – atkutęs kaštonas paskelbė
verdiktą.

2024. 04. 11