Žiemkenčiais žali laukai.
Žemės – motinos plaukai, –
Juos regėdamas, galvoju.

O aukštybėje plasnoja
Vieversėlis. Trupa, byra...
Muzikuoja – čyru, vyru!

Tarsi melodingas raktas
Penklinėj dangaus prisegtas.