Sapnavau sapną. Tik-tok. Tik-tak. Muzika gimsta iš atskirų laikrodžio dūžių. Kavos aromatas sklinda iš ranka sugrūstų pupelių. O gal tai ne kava? Gal tai susukti į tūtelę arbatos lapeliai? Tik-tok. Širdies ritmas jaučia gyvenimo skonį. Tik-tak. Tyloje gimsta nuostabi melodija.
Miestas. Žiema. Tokia žiema, kai dar gali gyventi papūgos. Neužšąlti visiškai, bet ir ne prabangiai gyventi, kai gali prasimaitinti iš aplinkos. Senas mechanizmas, kuris neaišku kaip veikia ir papūga, aptarnaujanti jį. Su snapu pasuka svirtelę šešis kartus į priekį, penkis kartus atgal, keturis kartus į priekį, tris kartus atgal, du kartus į priekį, kartą atgal. Pirmyn-atgal-pirmyn-atgal. Tik-tok-tik-tak. Mechanizmas pradeda suktis kažkur viduje ir pradeda mušti varpai. Din-don. Liejasi nuostabi muzika.Viskas nušvinta ir sename, apleistame pastate pradeda žaisti šviesos.
Supratimas, kad akimirkoje susitelkęs visas gyvenimo grožis kaip žaibas persmelkia tave. Kavos aromatas, tyliai tiksintis laikrodis, nuostabi melodija, gimstanti iš tylos, viskas tai yra tavyje, tik reikia sulaukti tos akimirkos, kada viskas sustoja ir tu gali pasinerti į šios dienos kerintį grožį. Juk nėra nuostabiau, kaip gyventi šia akimirka ir džiaugtis gyvenimu, kuris yra neįkainojama Dievo dovana.