Inkilas
Jonas tašė visą rytą,
Skiedros skriejo, žemėn krito. –
Inkilas dailus iš beržo,
Neša Jonas jį į daržą.
Pirmas inkilas – mažytis,
Vienas šonas nedažytas.
Stogas, grindys, langas vienas,
Kad įskristų tik varnėnas.
Štai pirmasis ir jo draugė
Naujo būsto kantriai laukia!
Varnas inkilą stebėjo
Ir po nosim sukarksėjo:
– Senas lizdas man netinka,
Bet pačiam reik miklint kinkas.
Lizdą suksiu kokį noriu
Pats sau būsiu gaspadorius.