Kovo vėjas
Aš išvažiuosiu ten,
Kur mandarinai
Tiesiog nuo medžių
Krinta į rankas,
Kiekvieną dieną gersiu
Žalią vyną,
Bet ne nuo vyno
Būsiu girtas aš.
Rytais nueisiu
Paklausyti jūros,
Pasigrožėt
Žuvėdrų „ šou“.
Ten, sako, oras
Kvepiantis „ čipuri“ –
Kas tai, atleskit,
Nežinau.
Pavargęs ne nuo darbo –
Trenksmo būgnų,
Panirsiu į švelnių
Jausmų gelmes,
Žiūrėsiu į juodų
Akių bedugnę
Mulatei, gulinčiai
Šalia manęs...
Kodėl aš taip
Įsišnekėjau?
Tikriausiai –
Priežastis bus ta:
Kad taip kvepėtų
Kovo vėjas –
Anksčiau nebūčiau
Patikėjęs niekada.