Dangus visuomet bus žydras
Ir saulė visuomet švies
Tik mes, pakeleiviai šios žemės
Numirsim be išimties.

Juk kiek besistengtum kabintis
Gyvenimo, tokio šaunaus
Vis tiek privalėsi numirti,
Giltinės nieks neapgaus.

Kiek vyrų, galvotų, galingų
Paliko šioj žemėj turtus
Ar turtai didžiausi, skaitlingi
Dangaus atidarė vartus?

Save kitiems atiduoti,
Gyventi žmonių širdyse
Tai viskas, ką turim žinoti,
Privalom turėt mintyse.

Ši žemė beribė, bekraštė
Tik menkas vaizdelis Dangaus
Kurį aš tikiu, mes pasieksim
Malone Dievo — Sūnaus.