Dienos išplyšusios kaip išplėšyti dienoraščio puslapiai
Protėvių šaknys įaugusios many
Protėvių skausmas įaugęs many
Šaukia
Šaukia
Šaukia
Garsiau už visas mintis ir nepadarytus dienos darbus
Kai egzistuoti daros per sunku
Aš pasileidžiu muzikos ir užsimerkiu
Ne šitas aš kūnas
Ne šitos aš mintys
Ne šitas aš skausmas
Ne mano tai

Užsikaisti šiltos kakavos
Užsikloti šiltu pledu
Dabar – tai svarbiau nei išspręsti gyvenimo rūpesčius
Egzistencinius labirintus
Smaugiančias beprasmybes ir ėjimą keliu kuris aiškiai veda
bedugnėn
Bet kartais nuo skausmo nebepabėgsi
Jis reikalaus nepaleis ir tik vis stipriau leis nagus į tavo minkštą gerklę
Tol kol nepažvelgsi jam į akis ir nepasakysi
Būk
Tu esi svarbus
Ir tu esi mano
Todėl tiesiog būk
Aš tave matau ir priimu
Pasėdėkim kartu ant šios juodos prarajos
Užsimerkim abu
Patikėk
Kai atsimerksim
Kažkur tolumoje – ims švisti