Kiekvieną kartą
Aš prisiekiu sau: 
Daugiau neimsiu
Niekada nuodų į burną.
 
Save kas rytą
Veidrody matau, –
Labai jau panašus
Į nuvarytą kuiną.
 
Ir riebų tašką
Suraitua: 
Pamiršiu kelią
Aš į saldų rojų.
 
Net galvą
Pelenais pasibarstau, –
Nuo šios dienos
Gyvensiu kaip senoliai.
 
Bet vos tik barą
Pamatau, –
Diena prasideda
Kaip vakar...
 
O veidrodis,
Beširdis toks, –
Į ką tu panašus, –
Man sako.