Nuožmus mūšis

Sesė kosi, krenkši brolis,

Nuožmus Gripas šeimą puola.

Mama skelbia: – Karantinas! –

Tiktai gintis kaip? Nežino.



– Dzin, dzilin!.. – skambutis gelia,

O tarpduryje – senelė!

Šarkos pranešė jai, kaime

Jos vaikus lanko nelaimė.



Likęs sveikas, raportuoju:

– Šeima mūsų negaluoja.

Ji nusišypsojus, sako:

– Dviese kilsim į ataką! –



Ryšulėlių visą spiečių

Išrikiuoja, – Padirbėti

Teks žolynų šiai kariaunai.

Ji, bet ką, ant šono griauna!



Rankoves tik pasiraito,

Virdulį pilvotą kaičia,

Aromatas toks namuos,

Nenorėdamas, užuosk!



– Ligai nėr ko užsibūti! –

Langus atveria močiutė, –

Gaivuma nepakenks oro.

Gripas traukiasi nenoriai.



Toks sukrypęs ir sulysęs,

Kreta kosuliu jis visas,

Sliūkina iš mūšio lauko.

Duetu: – Pergalė! – šaukiam.
žemaitukė