Kudul – mudul, šmyku – šmaku,

Jau langai namų užako

Tyluma nakties be žvaigždės

Ir vėduoklė miego skleidžias.



Grindimis jis tapu, tapu...

Miegui pasiruošk, – įsako.

Link lovelės krypu, krypu,

Jokio pėdsako neliko.



Šlamu, šlamu į lovelę

Ropšis, apkabins. Tą gali!

Galvą glostys ir į ausį

Kuždės pasaką gražiausią.



Dvi auselės jos klausysis,

Kranteliu ramybės slys jos.

Užsimerks kai dvi akelės,

Čiū, čia, liū, – nutils dainelė.

96

Kudul, mudul, čiak, čiak, čiaku,

Kai langai namų užakę,

Miegas vesis vaiką mažą,

Rodys Sapno šalį gražią.



Šurum, burum, dyku, daku,

Sublizgės langai atakę,

Kai aušros vėduoklė skleisis,

Šlamu, šlamu nusileis jie.



Nuo lovelės krypu, krypu,

Jokio pėdsako neliko,

Miegas, Sapną pasišaukęs,

Vaiką sugrąžins. Jo – laukė.



Spragtelės dailūs pirštukai

Tuoj stalinio laikroduko,

Din, dan, don, – užgros ir kėlęs,

Ras vaikelis dieną vėlei.