Velbė Gvelbė Šmyku Šmaką
Rado girioje ant tako.
Vienišas jisai liūdėjo.
Glaudė, į kišenę dėjo.

Kaip neglausi, jeigu rauda
Ir mažam širdelę skauda?

Augo, stiebėsi… vis klausė,
„Kas? Kada? Kur?..“
Pats smalsiausias
Žemėj buvo Velbės Šmakas.
Tad draugams sutarti sekės.

Nesisekti juk negali
Žengiant į žiniukų šalį.

Paslaptį atskleisiu vieną,
Šmakas vylėsi, bėgs dienos,
Vesis Gvelbė pas vaikus,
Pasakorius jis – puikus,

Nuotykių pačių margiausių
Jai juk prikrėtė į ausį.

Gvelbė čiupo plunksną, lapą,
Rašė, rašė, piešė, tapė...
Taip ir gimė ši knygelė
Apie Šmyku Šmaku šalį.

Paskaitysit, sužinosit,
Kuo draugų širdelės ošia.