Kartais tavo mergaitės iš drobės
Patiki eilutėm, netgi posmais.
Ir nors jau išlaša rytojus,
Nedrąsu joms bristi per balas,
Sakoma, galima paskęsti.

Kartais tave įsimylėjėlės išlyja,
Kol lašai suspingsi snaigėm.
Tu toks šaltas, jos nemoka šildyt.
Bet ne, geriau apkeiskim vaidmenis,
Nes deivių akys tokios švelnios.

Būna, kad jos žaidžia pasakas,
Viliasi laimingų pabaigų,
Bet pabosta laukti, nes tu neskubi.

Ar žinojai, kad kartais nuslysta uždangos
Ir ant scenos lieka tik besiriejančios
Tavo mergaitės iš drobės, o tavęs nebūna?