Dviejų širdžių balsai
Šis vakaras toks šaltas,
Toks žvarbus.
Priglusk prie mano skruosto,
Kad sušiltum.
Nuvilks tamsa
Nuo mudviejų rūbus
Ir patalas sugriaus
Drovumo tiltus.
Galėsime klausytis,
Kaip langų stiklais
Ropos vandens
Mažyčiai vabalėliai.
Ne vynas senas
Kraują kais –
Delnuose du
Švelnučiai kauburėliai.
Ir lėks į kosmosą
Dviejų širdžių balsai,
Kaip vėlės nusidėjėlės
Be vietos.
Jų aidas grįš –
Pliaups lietūs ištisai –
Tik mūsų nebebus
Jau šioj planetoj.