Dviejų širdžių balsai

Šis vakaras toks šaltas,
     Toks žvarbus.
Priglusk prie mano skruosto,
    Kad sušiltum.
 
Nuvilks tamsa
    Nuo mudviejų rūbus
Ir patalas sugriaus
    Drovumo tiltus.
 
Galėsime klausytis,
    Kaip langų stiklais
Ropos vandens
    Mažyčiai vabalėliai.
 
Ne vynas senas
    Kraują kais –
Delnuose du
    Švelnučiai kauburėliai.
 
Ir lėks į kosmosą
    Dviejų širdžių balsai,
Kaip vėlės nusidėjėlės
    Be vietos.
 
Jų aidas grįš –
    Pliaups lietūs ištisai –
Tik mūsų nebebus
    Jau šioj planetoj.
Noriūnas