nieko daugiau
surašyk mane su visom svajonėm
sapnais nujautimais ir išmonėm
būti nematoma obels šakele
žvirbliui ar zylei kitų nepažįstu
tvirtėsiu kiekvieną pavasarį
nuo savų svetimų kvailiojimų
prieblandos vingiuose supsiuos
tyloj girdėdama traukinius
nežinoma kryptimi lekiančius
pro Šilutę - - -
visko dar bus ko nebuvo
kartosiu kartosiu kartosiu
kol užstrigs atmintis nieko daugiau
ničnieko tuščiomis akimis neįžiūrėsi
patvorio dilgėlynuose
karštą vasaros dieną
alpės eilėraščiai laukdami
ryto rasoto žvilgėjimo
ir tik daugtaškiais lis
po bemiegės nakties
nieko daugiau
kiek bedaugintum
nebeturėsi