Gerai, kad šiandien aš ne
jūra.
Įstengčiau būti tik Aralo.
Tik sekluma, ištroškusi versmės, 
tik menkas nuobradas.
Kuprotas druskos kauburiais
skaudžiais.

O dar geriau, kad šiandien aš
ne paukštis.
Ne žila kuosa permirkus
klampiom mintim.
Ir juo labiau ne dvasna
žvirblis,
paleistas lingės nenorom.

Ir ne gėlė. Nebent patvartės 
varnalėša su naivia paraiška
linažiede žydėti.
Ir net šįkart ne smilga – sumirkusi, lietum
girta.

Turbūt tiktai pilka diena, betirpstanti.
Liūdnam pavakary.

            *
Kaip gera kartais pasiguosti, 
nurimt,
užmigt tižia naktim.