Aš negaliu apie pavasarį dainuoti,
Broliai vargsta, kovoja apkasuose,
Juos norisi apkabinti ir išbučiuoti,
Kad kaunasi už mane, tave, save.
 
Mirtis, šaltis dvelkia iš kovos mašinų,
Keliai pažliugę, purvynas, gili žiema,
Pavargt, bijot negali, už pečių Tėvynė,
Ir stebisi pasaulis jų neabejotina drąsa.
 
Greitai jau baigsis šis beprasmis karas,
Laimingi sulaukę sugrįžusio kareivėlio,
Kurie negrįžo, čiulbės sode paukšteliais,
Pavasarį laukuos žydės baltų lelijų gėlės.