nemigos

Ragink smarkiau žirgus
nes nespėsiu į paskutinę karietą
Į Ten ne taip dažnai važiuoja
Keliai užsnigti
Perpildytos skaistyklos
Ir skambina varpeliais visai ne pietų
Žiūri į kapo duobę o matai savo atspindį
Kaip veidrodin
Švelniai paliečia iš vidaus
Iš minkštosios pusės
Anapusinis šaltis
Ramybė nagus tau į paširdžius
Dabar jau – ilgam nepabust
Dabar jau – nebesiskųsi nemigom
Gediminaičių disnastija