Jie žydėjo, žaliavo
Saulės spindulius gėrė,
dabar stovi prie medžių
Praeitų metų bėdžiai.
 
Driekias lankos pakrantėm
Tokios liūdnos ir pilkos.
Kai aplanko jas vėjas,
Tyliai sušnara smilgos.
 
Tyliai sušnara smilgos
Be lašelio gyvybės.
Ji, šviesos pasiilgus,
Kol kas žemėje slypi.
 
Toks jau dėsnis gamtos —
Pagal laiką kartotis,
Vis atgimt iš pradžios
Ir nudžiūt nebijoti.
............................
Žmogui žymiai sunkiau
Gamtos dėsniui paklusti,
Jam daugiau ir daugiau
Užgyvent visko rūpi.
 
Visad trūksta garbės,
Pinigų ir valdžios,
Nors palikti turės,
Dantimis neapžios.
.............................
Bėga sniegas per lanką,
Vėjas smilgomis groja,
Visiems visko užtenka,
Kol atjos žirgu kovas.