Einu gatve, o vėjas pučia
Toks šaltas, toks žvarbus.
Pažįstu aš tave, tai  tu čia,
Visai man nebaisus.
 
Vaikystėj eidavau, laukais lydėjai,
Skaudžiai žnaibei ausis.
Sniegu patrindavau, trumpam prisėdęs,
Spruk, šalti, į šalis!
 
Metų pradžia ir turi būti
Su šaltuku, su sniego patalais.
Su ledo gėlėmis, šarma alsuoti
Vėlai prabundančiais rytais.
 
Juk būdavo žiemų ir buvo pūgos,
Kai pusnys kildavo aukščiau tvorų,
Šunys tylės, vien vėjas stūgaus
Nakčia virš kaimo kaminų.
 
Žiema žiema, speiguotas sausis
Kartais su atlydžiais trumpais.
Metas, kai reikia apsirengti
Šiek tiek šilčiau, ir bus gerai.
 
Kai vėjas pučia, taip ir reikia.
Lietuviška žiema graži,
Žiūrėk, praeis vasaris greitai,
Kovą ištirps sniegai visi.