Kas pasakys – mirtis, žiema, pūga
Ar Letės upės vilnys plauna mūsų krantą?
Laimingi tie, nespėję išsigąst,
Kas nuo būties apsvaigę nesiblando,
Pažino Viešpatį ir plaukė, kur srovė
Be valios nešė tarsi menką šapą,
Tarsi tas pats, ar gultis, ar stovėt,
Kai akys seka viltį žalio lapo,
Kai pramaišiui tiesa su burbulais,
Kai dumblas apvelia iš pat gelmės pakeltas,
Kai tarsi nuosprendžio nakties tyloj klausais –
Buvai apkaltintas, bet iš esmės nekaltas.
Ne išimtis esi – tave taip pat nuneš
Pūga, žiema ar Letės upės vilnys.
Ar dar skaičiuoji turtą – savo minutes?
Ar jų pakaks išplaukt ir nesutirpti?