Eini, o kelias toks spalvingas,
Priešais pilkas aukštas kalnas,
Perlipi, eini per žalias lygumas,
Ištroškęs, alkanas įveiki dykumas.
 
Ribos ir riboženkliai giliai širdyje,
Ten visas mūsų įveiktas pasaulis,
Kiek pralaimėjimų, tiek laimėjimų,
Kaip danguje žvaigždžių ir saulių.
 
Sunkiausi yra trys metrai iki finišo,
O po to viską sužinosim ir suprasim,
Kodėl čia buvom, kodėl ten ėjom,
Kodėl nekentėm, kovojom, mylėjom.
 
Kiek kartų galėjom žūti, bet likom gyvi,
Kiek kartų išgyvenom palikti visai vieni,
Kiek kartų gelbėjom, kiek kartų padėjom
Tiems, kurie už mus mirė ir už mus kentėjo.