Žiemos iliuzija, kuriai nusišypsai –
Iš rausvo debesies iškrinta baltas sniegas.
Ilgėja šaknys. Atlaikys ilgai?
Senatvės žygiai ir seklesnės pėdos
Tame sniege iš rausvo debesies –
Lyg su sparnais atsibudai šį rytą,
Bet vėjas pūsteli, ir tu lenkies, rieties,
Lyg iš savęs virves norėtumei suvyti.
Žiemos iliuzija – iliuzija būties.
Bus ryt, poryt?.. Ak, viskas? Taip, tai liko vakar.
Pasnyguriavimai iš rausvo debesies,
Kol jokio pėdsako iš tavo minto tako,
Tik keistos sąšlavos, fragmentai, trupiniai,
Išblukę raštai ir jausmai po smiltį.
Šypsokis – šaknys skrist dangop paleis,
Naiviausi kūdikiai ir tie, kas ėmė žilti.