ne viskas

porcelianinė oda
net pašiurpsta
laukdama palytėjimo
akys primerktos
plazda širdis
kaip šilkinis sijonas
ant skalbinių virvės
kažkur Italijoj
dažnėja kvėpavimas
slysta
rūbas nuo pečių
žemė iš po kojų
žodis nuo liežuvio
ant kurio sutūpę
skaičiai nuo vieno
iki abejotino dešimt
mintys atsėlina
suka nerimo lizdus
šimtai ateities pavidalų
kaip kulniukai į grindinį
kraujyje caksi
sekundės ir klausimai
ne šviesos negęsta
ryškėja centruojasi
operacinėje
mastektomija

pabusk sako
jau viskas
kiekvienam viskas
kitoks

kada gi viskas
pagaliau baigsis
Solo