Dar nedrąsiai
Nedrąsiai nedrąsiai pro medžių šakas
Į sodelį pažvelgt bandė saulė.
Tiktai neaukštai dar galėjo pakilt,
Dar tik metų pradžia, tiktai sausis.
Kai kartu su žiema ir vasaris išeis,
Jaunas kovas į žemę sugrįš,
Pirmus žiedus šlaite žibuoklėlė praskleis,
Iš aukštai saulė žvelgs į akis.
Kol kas bus kaip viešnia ir retai aplankys,
Netrukdys su sniegais žiemai siausti.
Uždarysiu tvirčiau savo pirkios duris,
Nesunku prie krosnelės juk laukti.