Atleisk
Priglausiu lūpas
Aš prie tavo skruosto,
Pažvelgsiu į akis
Gilias gilias...
Atleisk!
Ne tas čia uostas –
Jau laikas man
Pakelt bures.
Jau laikas
Pasakyti tiesą –
Siela, kaip smuiko stygos,
Įtempta.
Nereikia priekaištų –
Mes žinom dviese,
Kodėl mus židinio
Ugnis šalta.
Aš eisiu paieškot
Šviesplaukės laumės,
Kurią kas naktį
Vis regiu sapne.
Nei girios, nei kalnai,
Nei upės sraunios
Nesulaikys –
Neįbaugins manęs.
Gal nepabėgsiu aš
Nuo tavo žodžių,
Gal jausiu lūpas
Degančias tavas...
Atleisk!
Migla jau slenka sodžiun –
Pas laumę
Ji mane nuves.