Slenkstis
Koksai platus,
Koks aukštas tu esi!
Įveikt norėčiau,
Rankomis remiuosi.
Siūbuoja Žemė –
Žmonija teisi...
Jei ir pargriūsiu,
Bet nepasiduosiu.
Tik skaudžiai
Suklupau ir pakilau,
Pasiekiau, įveikiau
Lyg Everestą!
Pasisekė! Einu!
Einu toliau –
Į žalią kiemą,
Į spalvotą miestą...
Ak, slenksti slenksti...
Ar tokių dar bus?
Žinot nenoriu,
Taip toli nežiūrim.
... kutena kiemo
Žolės man padus,
Aš toks laimingas
Basas bekepuris...
Kaip žalias žiogas
Dubury saulėtam –
Išdykusi žolė
Supainioja man kojas,
O Žemė tyčia
Siūbteli iš lėto...
Nebesiūbuoki,
Aš jau atsistojau.