Gimė Prisikėlimas

Prisimink sopulį Kūrėjo,
Kada už nuodėmes visų kalė prie kryžiaus,
Dabar gi guli tik ką gimęs,Tėve,
Ir šypsos mamai – ji Viešpačiui paklusti ryžos.
Čaižė botagais, kraujas Jo tekėjo,
Minia vis klykė – užmušti Jį,
Minutę šią jau piemenys atėjo –
Angelas jiems pranešė, vedė žvaigždė šviesi.
Nusilpęs, sumuštas, krauju paplūdęs,
Jis nešė kryžių ant skaudžių pečių –
Išminčiai sveikint Jo atvyko – jau pabudęs,
Dovanas dėjo – nesvarbios Jam, jokių minčių.
Kalė rankas vinim, kalė ir kojas,
Nekaltas ėmė nuodėmes visų kaltų –
Ėdžiose meiliai tik žiūrėjo ir šypsojos –
Avyčių daug kūdikis matė, ir baltų...
verutė