O Tėve!
aš pamenu stiprias tavas rankas
įgudusias kada paimdavai

įraudusį metalo gabąlą
ir taip lengvai ji suraitydavai
gyvatėm plūgo rankenom ar durų vyriais

o Tėve ačiū tau!
kad vaikas būdamas žvaigždes stebėdavau
kurias žarstai į dangų tu nuo kalvio priekalo

o Tėve!
aš tavo pamokas lankydamas
mačiau kaip tave gerbia pyragu vaišina žmonės

už tai kad kiekvienam noragui-
vyturio sparnus
o durų vyriui- po tylos prisiūdavai

seniai išblėso žaidro laužas
suplyšo dumplės
talento ranka nusviro

paliko tiktai sveikas priekalas
kuriam vis dulkes šluosto
gražiais prisiminimais žmonės

O Tėve!

2006-10-29