Bangos plaka valtį seną,
Neša šėldamos nuo kranto.
Jos gyvybė vos rusena,
Bet ji šito nesupranta.

Ežero giliausioj vietoj
Valtį bangos apkabina.
Ir aistringai pamylėtą
Lyg šapelį paskandina.

Senas žvejas sušnabždėjo:
„Lik sveika, sena drauguže,
Greit gyvenimas praėjo.
Jau ir man audra atūžia...“