Sapnai
Dar sugrįžčiau mintim aš vaikystėn,
Kai stačiau iš sniego pilis,
Bet žinau – praeitis nebegrįžta,
Tik sapnuos ji vaidenosi vis.
Man vaidenos ir vasaros paikos,
Pilnos laimės ir džiaugsmo žiedų,
Svajones jos be rūpesčių vaikės
Ir klajojo tarp ryto rūkų.
O dabar aš tik liūdnas keleivis,
Piligrimas tikrovės šalies,
Kur jausmai vien nuo sielvarto blaivos
Be sapnų ir šviesiausios vilties.