Kuo skiriasi senukų ir anūkų laikas?
Jaunystės šėlą tik vieni jų turi.
Todėl ir žingsnį vargiai viens prie kito taiko -
Argi vulkaną suturėtų durys?
Sunku atminti, kiek kadaise svaičiota,
Kiek nusivilta, klysta. Juk sklerozė.
Nusipelnei? Prie brūkšnio antro skaičiaus.
Kiek besikvėpini, vis tiek kvepi ne rožėmis.
Bet (o stebukle!) vėl jauti fontaną,
Kada čiauškėjimas be perstojo, be pauzės.
Iš glėbio muistosi didžiausias turtas mano,
O skruostą lašas išsiveržęs prausia.
Ne, nesuspėsi skristi su svajonėmis,
Naiviais jo lūkesčiais - žegnosi tik nuo slenksčio.
Ir bent trumpam be vaistų pasitrauks sklerozė,
Nes laikas kitas, bet tai tavo šventė.