Vaidai Kumštytei-Simonaitienei
 
 
 
Mergaitė, kaip nendrė,
Lieknutė,
Plaukai – vilnimis
Per pečius,
Ramunėm kvepėjo
Rankutės,
O lūpos –
Aviečių medus.
 
 
Rėmeliuose
Žydinčio sodo,
Saulės
Pilnais kibirais,
Dievaitė jinai
Man atrodė
Akių mėlynų
Ežerais.
 
 
Basa ji
Nuo šulinio ėjo
Ir aš, kaip šiandien,
Menu:
Tą dieną mane
Palytėjo
Angelas savo
Sparnu.
 
2020-04-25