Lyja lietus Ramybės parke,
Toks rūškanas, žvarbus.
Atrodo, angelas net verkia,
Kur saugo čia kapus.
 
Ką tik ruduo juos auksu klojo
Nuo raustančių klevų.
Visiems vienodai dovanojo,
Neklausė – kas, kieno?
 
Tėvynės sūnūs, partizanai,
Užmigę taip seniai,
Visus Dangus ir Žemė mena,
Jie — Lietuvos vaikai.
 
Ateis žiema ir vėl vienodai
Baltu sniegu papuoš.
Miegokit, didvyriai, miegokit
Savo tėvų namuos.
 
...........................................
Lyja lietus Ramybės parke,
Toks rūškanas, žvarbus.
Atrodo, angelas net verkia,
Kur saugo čia kapus.