Jau antras ruduo be tavęs.
Jau antras.
Ir viskas vienodai nutolę.
Vienodi pilki vakarai
Ir dienos bespalvės vienodos.
Jau antras ruduo be spalvų.
O kaip aš mylėjau rudenį!..
Išbluko daug kas iš minčių,
Tik ryškūs dar pėdsakai mudviejų.
Išblyško, išskydo rytai,
Ir naktys – nei gilios, nei juodos.
Klajojantys neramūs sapnai
Šokdina dar širdį pajuodėlę.
Jau antras ruduo be spalvų.
Jau antras...