Angelo artumoje
Mano angelas manęs dar nepamiršo,
Jis kamputy tyli nebylus,
Jis norėtų skrist į viršų,
Bet kažkas pakirpo jam sparnus.
Jį vilioja dar ir šaukia toliai,
Jį vilioja žvaigždės, mėnuo ir dangus,
Jis norėtų grįžt namolio,
Bet mieliau jis pasiliks pas mus.
Jo namai – tai skliauto aukštis,
Jo namai – tai debesų laivai,
Bet dabar ruduo, ir dangūs niaukias –
Vien už žvilgsnio mano tu laikais.