Tu niekad neišeisi jau
Iš mano posmų ir likimo.
Algimantas Baltakis

 
Nuo Lėvens
Dvelkia ryto gaiva,
Žydi parke Noriūnų,
Kur Tu šiandien esi,
Klasės drauge,
Auryte Švabaite?
 
Aš užmerkiu akis
Ir matau:
Vėjo pirštai kedena
Tau plaukus,
Prilaikai tu suknutę,
Vos tik gūsio
Stipresnio sulaukus.
 
Nepamiršt nuostabaus
Žvilgsnio –
Kokios gilios
Ir kerinčios akys!
Jos įstrigo į širdį giliai
Ir spindėjo,
Kaip spindi agatas.
 
Menu liemenį grakštų,
Nedrįsau nei paliest,
Nei apglėbti...
Kaip spoksojo
Vaikėzai į mus,
Kaip mes bandėm
Nuo jų pasislėpti.