Ir vėl ruduo
Ir vėl ruduo, vėl:
- Labas, -
Ryte man sako klevas.
Raudonas kaip ugnis,
Tikras gražuolis jis.
Sustosiu, nepraeisiu,
Spalvotais lapais žaisiu,
Juk nesvarbu, kad senas,
Vaikas širdy gyvena.
Tai kas, kad lapai krinta,
Gali juk būt laimingas
Ir tais, kurie po kojų
Skrenda keliu savuoju.
Džiaugiausi, kai žydėjo,
Džiaugiausi jo pavėsiu,
Dabar ir vėl man gera
Matyt raudoną klevą.
................................
Ir vėl ruduo, vėl:
- Labas, -
Ryte man sako klevas.
Raudonas kaip ugnis,
Tikras gražuolis jis.